Takeliai – teritorijos arterijos

Pagrindinis Olandų Kepurės struktūrinis elementas – takeliai, takai, kuriais lankytojai pasiekia jūrą, klifą apžiūri ir susipažįsta su teritorija.

Takeliai ir jų erozija

Takeliai natūraliai pasipildo augalinėmis atliekomis – spygliais, žievės atplaišomis, kankorėžiais – nuo greta augančių pušų, tačiau esant didesniems lankytojų srautams ir veikiant aplinkos veiksniams – vėjui, lietui, dalis takų pradeda eroduoti, todėl būtina taikyti dangą regeneruojančias priemones.

Mulčias

Didžiąją dalį miško takelių ir takų pušynuose rekomenduojama ‚maitinti‘ mulču, kuris papildytų natūralų takodaros procesą vietose, kuriose susidaro neigiamas mulčio balansas.

Žvyro / skaldos ir molio mišinys

Takai ir takeliai, kuriuose ypatingai didelė lankytojų apkrova, praeina dviračių maršrutas, pagal poreikį rekomenduojama papildyti žvyro / skaldos ir molio mišinį. Kietas pagrindas leidžia taku naudotis pėstiesiems, dviratininkams ir ypatingais atvejais specialiajam autotransportui.

Bėgant laikui taką padengia augalinis ir mineralinis sluoksnis ir takas įsilieja į gamtinę aplinką.

Šią dangą naudoti tik tranzitiniams, pagrindiniams takams.

Medinių lentų takas

Medinių lentų takus naudoti priekopyje, kopose ir kitose vėjo erozijos ir srautų veikiamose vietose bei kaip landšafto dizaino priemonę.