Paukščiai
- Paukščiai gyvena ramesnėje, mažiau lankomoje teritorijoje;
- Jūros paukščius geriausia stebėti nuo aukščiausių skardžio vietų, kur atsiveria plačiausi jūros apžvalgos kampai.
Medžiai
- Arčiausiai jūros, postlitorinos terasoje, šiaurės-pietų kryptimi, paplitę pušynai. Ažūrinis, praregimas vertikalus medžių kamienų ritmas
- Viršutinėje terasoje, ant Litorinos jūros skardžio, auga lapuočiai medžiai su krūmynais. Tankus, uždaras miško charakteris.
- Vertingiausi dendrologiniu požiūriu medžiai telkiasi rytinėje teritorijos dalyje, miško parko teritorijoe
- Rytinėje teritorijos dalyje išlikusios medžių alėjos – vertingas ir saugotinas teritorijos dendrologinis bruožas
Augalijos pasiskirstymas
- Smėlynų augmenija paplitusi užkopyje;
- Vertingiausia miško augmenija paplitusi šiaurinėje dalyje, ties Tydeko upeliu.
Reljefas
- Olandų Kepurės skardis;
- Litorinos jūros skardis su rėvomis.
Vandens telkiniai
- Baltijos jūra – didžiausią reikšmę teritorijoje turintis ir ją labiausiai veikiantis vandens telkinys;
- Teritorijos šiaurinėje dalyje teka Tydeko upelis, įtakojantis savitą dendrologinę aplinką bei išraiškingesnį reljefą;
- Pietinėje teritorijoje, tarp rėvų teka smulkūs šaltiniai, pasirodantys priklausomai nuo sezono sausringumo. Šaltinių buvimo vietą galima atskirti pagal juos supančią turtingesnę augaliją.
Eroduojančios zonos
- Įėjimai į teritoriją ties automobilių stovėjimo aikštelėmis. Nesant aiškios ribos, lankytojai pasiskirsto ne tik takais;
- Skardis. Veikiamas tiek gamtos (jūros ir vėjo), tiek lankytojų, vaikštančių skardžio briaunomis;
- Apsauginiai kopagūbriai. Lankytojų ėjimas per kopagūbrius ardo augmeniją ir vėjas išpusto smėlį;
- Ties laiptais. Nesant dviračių užvedimui laiptais, dviračiai vedami šalia, taip ardant šlaitą.