Tyrimai | gamtinės išvados

Paukščiai

  • Paukščiai gyvena ramesnėje, mažiau lankomoje teritorijoje;
  • Jūros paukščius geriausia stebėti nuo aukščiausių skardžio vietų, kur atsiveria plačiausi jūros apžvalgos kampai.

Medžiai

  • Arčiausiai jūros, postlitorinos terasoje, šiaurės-pietų kryptimi, paplitę pušynai. Ažūrinis, praregimas vertikalus medžių kamienų ritmas
  • Viršutinėje terasoje, ant Litorinos jūros skardžio, auga lapuočiai medžiai su krūmynais. Tankus, uždaras miško charakteris.
  • Vertingiausi dendrologiniu požiūriu medžiai telkiasi rytinėje teritorijos dalyje, miško parko teritorijoe
  • Rytinėje teritorijos dalyje išlikusios medžių alėjos – vertingas ir saugotinas teritorijos dendrologinis bruožas

Augalijos pasiskirstymas

  • Smėlynų augmenija paplitusi užkopyje;
  • Vertingiausia miško augmenija paplitusi šiaurinėje dalyje, ties Tydeko upeliu.

Reljefas

  • Olandų Kepurės skardis;
  • Litorinos jūros skardis su rėvomis.

Vandens telkiniai

  • Baltijos jūra – didžiausią reikšmę teritorijoje turintis ir ją labiausiai veikiantis vandens telkinys;
  • Teritorijos šiaurinėje dalyje teka Tydeko upelis, įtakojantis savitą dendrologinę aplinką bei išraiškingesnį reljefą;
  • Pietinėje teritorijoje, tarp rėvų teka smulkūs šaltiniai, pasirodantys priklausomai nuo sezono sausringumo. Šaltinių buvimo vietą galima atskirti pagal juos supančią turtingesnę augaliją.

Eroduojančios zonos

  • Įėjimai į teritoriją ties automobilių stovėjimo aikštelėmis. Nesant aiškios ribos, lankytojai pasiskirsto ne tik takais;
  • Skardis. Veikiamas tiek gamtos (jūros ir vėjo), tiek lankytojų, vaikštančių skardžio briaunomis;
  • Apsauginiai kopagūbriai. Lankytojų ėjimas per kopagūbrius ardo augmeniją ir vėjas išpusto smėlį;
  • Ties laiptais. Nesant dviračių užvedimui laiptais, dviračiai vedami šalia, taip ardant šlaitą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s