Paukščiai

• Paukščiai gyvena ramesnėje, mažiau lankomoje teritorijoje;
• Jūros paukščius geriausia stebėti nuo aukščiausių skardžio vietų, kur atsiveria plačiausi jūros apžvalgos kampai.

Medžiai

• Arčiausiai jūros, postlitorinos terasoje, šiaurės-pietų kryptimi, paplitę pušynai. Ažūrinis, praregimas vertikalus medžių kamienų ritmas
• Viršutinėje terasoje, ant Litorinos jūros skardžio, auga lapuočiai medžiai su krūmynais. Tankus, uždaras miško charakteris.
• Vertingiausi dendrologiniu požiūriu medžiai telkiasi rytinėje teritorijos dalyje, miško parko teritorijoe
• Rytinėje teritorijos dalyje išlikusios medžių alėjos – vertingas ir saugotinas teritorijos dendrologinis bruožas

Augalijos pasiskirstymas

• Smėlynų augmenija paplitusi užkopyje;
• Vertingiausia miško augmenija paplitusi šiaurinėje dalyje, ties Tydeko upeliu.

Reljefas

• Olandų Kepurės skardis;
• Litorinos jūros skardis su rėvomis.

Vandens telkiniai

• Baltijos jūra – didžiausią reikšmę teritorijoje turintis ir ją labiausiai veikiantis vandens telkinys;
• Teritorijos šiaurinėje dalyje teka Tydeko upelis, įtakojantis savitą dendrologinę aplinką bei išraiškingesnį reljefą;
• Pietinėje teritorijoje, tarp rėvų teka smulkūs šaltiniai, pasirodantys priklausomai nuo sezono sausringumo. Šaltinių buvimo vietą galima atskirti pagal juos supančią turtingesnę augaliją.

Eroduojančios zonos

• Įėjimai į teritoriją ties automobilių stovėjimo aikštelėmis. Nesant aiškios ribos, lankytojai pasiskirsto ne tik takais;
• Skardis. Veikiamas tiek gamtos (jūros ir vėjo), tiek lankytojų, vaikštančių skardžio briaunomis;
• Apsauginiai kopagūbriai. Lankytojų ėjimas per kopagūbrius ardo augmeniją ir vėjas išpusto smėlį;
• Ties laiptais. Nesant dviračių užvedimui laiptais, dviračiai vedami šalia, taip ardant šlaitą.