Tyrimas | reljefas

Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio teritorijos paviršiaus pagrindas – iš ledyno pakraštinių moreninių darinių suformuotas lėkštai vidutiniškai kalvotas ruožas, nepaveiktas ledyninių baseinų. Žemės paviršiaus mikroreljefas suformuotas iš jūros išmesto ir vėjo perpustyto smėlio. Labiausiai išsiskiria jūros iki dabar formuojamas paplūdimio ir su juo tiesiogiai susieto pajūrio skardžių – klifo ir kopų – ruožas. Tai jūros krantui lygiagretūs reljefo ruožai. Einant nuo jūros rytų kryptimi, pirmiausia aptinkamas įvairaus pločio (nuo 10 iki 75 metrų) paplūdimys, suplautas iš įvairiagrūdžių smėlių, žvirgždo ir gargždo. Paplūdimio paviršius nelygus, sudarytas iš trijų išilginių ruožų – lėkšto pylimo, vidinės įlomės ir pakilesnio ruožo.

Už paplūdimio Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje didesne kranto dalimi driekiasi pajūrio skardžiai – klifas. Šiaurinėje dalyje – tai nuo 3 iki 18 metrų aukščio moreninio molio pajūrio skardžiai (klifas, už kurio Klaipėdos link randame smėlio skardžių ar smarkiai apgriauto paplūdimio apsauginio kopagūbrio liekanų) ir iki 4–5 m aukščio pylimas su vakariniu atviru eroduojančiu skardžiu.

Paplūdimio apsauginio kopagūbrio struktūros geriausiai išlikusios pietinėje draustinio teritorijoje ties Antrojo pasaulinio karo įtvirtinimais MEMEL-NORD. 100–200 m pločio pakrantės kopų ruožas, kurio pagrindą sudaro bangų suplautas, perpustytas vėjo, praplėstas ir paaukštintas paplūdimys ir pakrantės kopų ruožas – Baltijos jūros sukurti dariniai.

Baltijos jūros dugnas

Baltijos jūros dugno ties Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio teritorija paviršius labai įvairus. Ypač sudėtingas dugno reljefas priekrantėje, kur nuo dugno iškyla 5–7 m moreniniai gūbriai. Dėl sudėtingo pakrantės dugno reljefo didieji laivai vengia plaukti arti Lietuvos krantų.

Baltijos jūros skardis

Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje labiausiai saugomas Baltijos jūros skardis, kraštovaizdį formuojantys elementai ir gamtinė aplinka.

Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų Kepurės kalnu. Tai 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Olandų Kepurės kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 metrų aukščio skardžiu.

Kito tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje nėra. Artimiausiai panašių įspūdingų krantų darinių aptinkama tik Sembos pusiasalyje ir Šiaurės Estijoje. Olandų Kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą. Ardomas jis maitina smėliu paplūdimio ruožus piečiau iki Girulių ir šiauriau iki Palangos.

Litorinos jūros kranto šlaitas

Kitas Olandų Kepurės vietovaizdžio unikalumas – status Litorinos jūros kranto šlaitas. Čia aktyviai vyksta šiuolaikiniai geomorfologiniai procesai – formuojasi gilios šaltiniuotos erozinės griovos su trumpais upokšniais. Šiaurinėje Olandų Kepurės vietovaizdžio dalyje labai savitą ir vertingą kraštovaizdžio apyrubę sudaro pajūrio ruožas, kuriame susiduria keturi skirtingi krantodaros procesai: jūros skardžio arda, kopagūbrio išpustymas ir slinkimas į rytus, miško augimas ir rekreacinė digresija. Lyginamosios kartometrinės analizės rezultatai rodo, kad 1952–1996 m. anksčiau buvęs stabilus krantas ties „Žuvėdros“ poilsio baze ir į šiaurę nuo jos atsitraukė apie 25–30 m, t. y. traukėsi 0,57–0,67 m per metus. Tik ties Olandų Kepurės moreniniu skardžiu krantų atsitraukimas išliko minimalus dėl ardymui atsparesnių moreninių nuogulų ir didelio jų tūrio. Stiprėjant štorminei veiklai, labai pavojinga ir ekonomiškai netikslinga imtis bet kokių inžinerinių krantų tvirtinimo priemonių, išskyrus paplūdimių maitinimą smėlio pulpa, išsiurbiama iš Klaipėdos uosto vartų, gilinant įplaukos kanalą. Bet kokios Olandų Kepurės skardžio tvirtinimo priemonės tik dar labiau padidintų nešmenų deficitą kranto zonoje. [A.U.]

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s