Tyrimas | kraštovaizdžio vertybės

Olandų Kepurės jūros skardis

Svarbiausia aptariamos teritorijos kraštovaizdžio vertybė yra moreninis Olandų Kepurės jūros skardis. Šio jūros skardžio absoliutusis aukštis virš jūros lygio siekia +24,4 m. Artimiausiai panašių įspūdingų krantų darinių aptinkama tik Sembos pusiasalyje ir Šiaurės Estijoje. Jo paviršių 1,5–8 m sluoksniu dengia įvairių laikotarpių eoliniai dariniai – supustyti kopų kauburynai, gūbriai, kupstai ir kitos mezoformos. Dar labiau Olandų Kepurės kraštovaizdžio grožį paryškina didžiausias eolinis darinys – greičiausiai postlitorininės parabolinės kopos liekanos, stačiais šlaitais iškylančios virš jūros skardžio į 28 m aukštį. Visa ši vietovė pelnytai turi gamtos paminklo statusą.

Olandų Kepurės jūros skardis

Litorinos jūros kranto šlaitas

Kitas Olandų Kepurės vietovaizdžio unikalumas – status Litorinos jūros kranto šlaitas. Šį šlaitą arba jo pėdsakų galima rasti išilgai viso Lietuvos pajūrio ir pamario. Tačiau tik Olandų Kepurės vietovaizdyje jis sudaro ypač įdomų, vaizdingą ir kitur Lietuvos pajūryje neaptinkamą kraštovaizdžio kompleksą. Čia aktyviai vyksta šiuolaikiniai geomorfologiniai procesai – formuojasi gilios šaltiniuotos erozinės griovos su trumpais, didelio vagos nuolydžio, bet sąlyginai pastovaus nuotėkio upokšniais, kurie šlaito apačioje įteka į postlitorininėje terasoje esančias žemapelkes.

Litorinos jūros kranto šlaitas

Šiuolaikinės kompleksinės geomorfologinių procesų sąveikos zona

Šiaurinėje vietovaizdžio dalyje labai savitą ir vertingą kraštovaizdžio apyrubę sudaro šiuolaikinės kompleksinės geomorfologinių procesų sąveikos zona. Tai labai dinamiškas pajūrio ruožas, kuriame susiduria keturi skirtingi krantodaros procesai: jūros skardžio arda, kopagūbrio išpustymas ir slinkimas į rytus, miško augimas ir rekreacinė digresija (nutrypimas, statybos kopagūbryje). Čia pati šiauriausia Lietuvoje moreninio jūros skardžio dalis, iškylanti virš jūros lygio 5–10 m, ant skardžio viršaus yra užpustytas storas, iki 1,5–3 m, smėlio sluoksnis, sudarantis pajūrio kopagūbrį, kuriame įsikūrusi viena poilsinė, apie ją – mišrus, matyt, natūralus kopų miškas (vyrauja baltalksniai, juodalksniai, beržai ir pušys). Jūros skardį intensyviai ardo bangos, o dėl nutrypimo priešakinę, ties skardžiu esančią, kopagūbrio dalį aktyviai išpusto vėjas. Defliacijos smėlis, pernešamas į rytus, užneša mišką. Taigi ši nedidelė pajūrio teritorija yra labai skirtingos kilmės ir krypčių, labai dinamiškų krantinių procesų produktas, todėl labai vertinga pažintiniu požiūriu.

Šiuolaikinės kompleksinės geomorfologinių procesų sąveikos schema

Tydeko upelis

Tydeko upelio, skiriančio Karklės kaimą nuo Girulių miško, slėnis sudaro atskirą kraštovaizdžio apyrubę, kuri vertinga tuo, kad šio upelio didesnė dalis, skirtingai nuo Cypos ar Rikinės upelių, didesnė slėnio dalis yra nenumelioruota. Upelis leidžiasi jūros link natūraliomis kaskadomis. Šios kaskados sudaro net kelių lygių užpelkėjusius plotus, kuriuose išnyksta upelio vaga. Tiek šie plotai, tiek ir stačiašlaičių ruožų upelio slėnis yra apaugęs drėgnu mišriuoju mišku (vyrauja juodalksniai ir eglės), kuris vertingas biologine įvairove.

Tydeko upelis

Senųjų promenadinių alėjų liekanos

Itin savitą gamtinio-kultūrinio kraštovaizdžio paveldo elementą Olandų Kepurės vietovaizdyje sudaro senųjų promenadinių alėjų liekanos. XIX a. antrojoje pusėje Girulių–Karklės teritoriją, ypač neseniai pasodintą pajūrio palvės plantaciją, pradėjus intensyviai naudoti rekreaciniais tikslais, poilsiniams pasivaikščiojimams buvo įrengtos bent dvi lygiagrečiai jūros ėjusios miško alėjos. Viena – apsauginio kopagūbrio užkopiu, kita – litorininės terasos viršumi, kur buvo galima gėrėtis nuo litorininio šlaito viršaus pro plantacijos jaunuolyną atsiveriančiais jūros vaizdais. Šios pasivaikščiojimo alėjos buvo apsodintos lapuočiais medžiais – ąžuolais, bukais, klevais ir uosiais, ant aukštesnių šlaitų viršūnių buvo įrengtos regyklos su pavėsinėmis. Alėjų liekanos ir dabar kai kur matyti miškingame Pajūrio regioninio parko kraštovaizdyje. [A.U.]

Senųjų promenadinių alėjų liekanos
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s