Tyrimas | Gamtinių buveinių tipai

Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio ir gretimos jūros akvatorijos Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai

PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS

170 Rifai 

Stambių riedulių laukai priekrantėje, sausumos moreninio gūbrio povandeninis tęsinys nuo kranto linijos iki 20–25 m gylio. Pačios viršutinės šlaito dalies pavieniai akmenys kyšo virš vandens. Sėsliųjų augalų ir gyvūnų bendrijos pasiskirsto pagal tam tikrą vertikalaus zoniškumo dėsnį.

Būdingos rūšys. Augalai: žaliadumbliai Cladophora glomerata, Enteromorpha intestinalis, Ulotrix subflaccida; raudondumbliai Furcellariafastigiata, Ceramium spp.; rudadumbliai Pilayella littoralis. Gyvūnai: stambios midijų Mytilus edulis kolonijos su asocijuota fauna; ūsakojis vėžiagyvis Balanus improvisus; samangyvis Electra crustulenta.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti keičiamas dugno reljefas, vykdoma kita veikla, jeigu tai pažeistų hidrologinį režimą ir cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip blogintų buveinių būklę.

170 Rifai

1130 Upių žiotys

Tai žemutinės upių slėnių dalys, kuriose būna potvynių ir atoslūgių, susidaro sūrokas vanduo, bet didžiausią įtaką turi gėlas vanduo. Besimaišantis gėlas ir sūrus vanduo, lėta tėkmė lemia nuosėdų kaupimąsi, dėl to dažnai susidaro didelės smėlio ir dumblo lygumos. Baltijos jūros upių žiotys ypatingos tuo, kad jose yra sūroko vandens, bet nebūna potvynių, gerai išsivysčiusi šlapynių (helofitų) augalija ir vešli vandens augalija sekliose vietose.

Būdingos rūšys. Augalai: Carex spp., Myriophyllum spicatum, Phragmites australis, Potamogeton pectinatus, Potamogeton perfoliatus, Schoenoplectus lacustris. Paukščiai: Chlidonias niger, Recurvirostra avosetta, Sterna albifrons. Žuvys: Lampetra fluviatilis.

Upių žiotys sudaro kompleksus su gretimomis šlapynėmis ir sausumos buveinėmis.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti keičiamas dugno reljefas, vykdoma kita veikla, jeigu tai pažeistų hidrologinį režimą ir cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip blogintų buveinių būklę.

1130 Upių žiotys

PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS

2110 Užuomazginės pustomos kopos

Baltijos jūros pakrančių kopų pirmosios kūrimosi stadijos. Šioms paplūdimio kopoms priskiriamos eolinės formos, natūraliai (be žmogaus įtakos) susidariusios jūros paplūdimio paviršiuje, ir kopų ruožai įkrantinėje paplūdimio dalyje. Paplūdimio aukštutinėje dalyje – apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito papėdėje – pustomą smėlį stabdo pavieniai judrų substratą pakenčiančių augalų guotai.

Būdingos rūšys. Augalai: Ammophila arenaria, Cakile baltica, Honckenya peploides, Leymus arenarius.

Buveinėje neturi būti nutrūkęs šią buveinę formuojantis intensyvus smėlio pustymas. Šio tipo buveines bendros augalų rūšys sieja su buveine „2120 Baltosios kopos“.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti įrengiamos krantinės, statomi statiniai, vykdomi paplūdimio tvarkymo darbai, kurie pažeistų ar kitaip keistų kranto liniją ir blogintų buveinės būklę; negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės, vaikščiojama nenustatytose vietose.

2110 Užuomazginės pustomos kopos

2120 Baltosios kopos

Tai biriame, maisto medžiagų neturtingame, nuolat pustomame baltame smėlyje įsitvirtinusių stambių, retakerių, užpustymą ir nupustymą ištveriančių varpinių augalų (Ammophila arenaria, Leymus arenarius, Calamagrostis epigejos ir kt.) buveinės. Buveinė yra apsauginio kopagūbrio vakariniame šlaite, užima pustomų kopų ruožus, defliacines lomas, smėlio kauburius ir nuobirinį pamario šlaitą.

Būdingos rūšys. Augalai: Ammophila arenaria, Calammophila baltica, Calamagrostis epigejos, Festuca arenaria, Hieracium umbellatum, Honckenya peploides, Lathyrus maritimus, Leymus arenarius, Linaria loeselii, Petasites spurius.

Šio tipo buveinės artimai susijusios su „2110 Užuomazginėmis pustomų kopų“ ir „2130 Pilkųjų kopų“ buveinėmis. Suardytos pilkosios kopos ir defliaciniai dariniai paprastai priklauso baltųjų kopų buveinių tipui. Buveinėje turi vykti šią buveinę formuojantis smėlio pustymas.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės; negali būti statomi statiniai, vykdoma kita veikla, dėl kurios buveinė būtų fiziškai ardoma, keičiama, teršiama ar kitaip bloginama jos būklė; negali būti veisiamas miškas ar kitaip dirbtinai keičiama augalijos rūšinė sudėtis, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones.

2120 Baltosios kopos Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios pajūrine smiltlendre (ammophila arenaria)

2130 Pilkosios kopos

Nuo jūros nutolusio kopagūbrio buveinės, kuriose vėjo ardomasis poveikis labai mažas, todėl čia lengvai įsikuria psamofitai, formuojasi stabilios, gausios rūšių smėlynų bendrijos, ant smėlio paviršiaus kaupiasi negyvos augalų dalys, dirvožemyje randasi humusingo sluoksnio požymių. Išskirtinis vaidmuo, sutvirtinant smėlio paviršių, tenka kerpėms ir samanoms, kurios čia sudaro beveik ištisinę dangą. Šios buveinės taip pat būdingos apsauginio paplūdimio kopagūbrio rytiniam šlaitui.

Būdingos rūšys. Augalai: Brachythecium albicans, Carex arenaria, Ceratodonpurpureus, Corynephorus canescens, Festucapolesica, Helichrysum arenarium, Hieracium umbellatum, Jasione montana, Pilosella officinarum, Rumex acetosella, Thymus serpyllum, Viola littoralis. Kerpės: Cetraria muricata, Cladonia arbuscula, Cladonia cornuta, Cladonia floerkeana, Cladonia glauca, Cladonia gracilis, Cladonia subulata, Placynthiella uliginosa. Paukščiai: Anthus campestris.

Pilkosios kopos yra pajūrio smėlynų augalijos sukcesijos stadija. Palankiai klostantis aplinkos sąlygoms, pilkosios kopos apauga krūmais ir medžiais. Defliaciniuose ruožuose formuojasi buveinė „2120 Baltosios kopos“.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės; negali būti statomi statiniai, vykdoma kita veikla, dėl kurios buveinė būtų fiziškai ardoma, keičiama, teršiama ar kitaip bloginama jos būklė; negali būti veisiamas miškas ar kitaip dirbtinai keičiama augalijos rūšinė sudėtis, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones.

2130 Pilkosios kopos Nurimusios pakrančių kopos, apaugusios žoliniais augalais

2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos

Šiam buveinių tipui priskiriami visų vystymosi stadijų miškai, augantys pajūrio smėlynuose. Pionierinių stadijų miškai būna nesusivėrę, medyną formuoja Betula pendula, Betula pubescens ir Pinus sylvestris. Jie paprastai sudaro 10–15 m pločio juostą kauburėtosios palvės dalyje ir jos duburiuose. Parabolinės kopos apaugusios varnauoginiais pušynais (Empetro nigri-Pinetum), kurie dėl padėties reljefe gali skirtis trako, žolių ir samanų ar kerpių ardų sudėtimi. Seniausiuose pušynuose kartu su Pinus sylvestris nuolat auga Picea abies, dažnai aptinkama Quercus robur, Betula pendula, jiems būdingas turtingesnis pomiškis.

Būdingos rūšys. Augalai: Empetro nigri-Pinetum: Betula pendula, Betula pubescens, Frangula alnus, Pinus sylvestris, Populus tremula, Quercus robur, Sorbus aucuparia, Deschampsiaflexuosa, Empetrum nigrum, Goodyera repens, Leucobryum glaucum, Linnaea borealis, Luzula pilosa, Maianthemum bifolium, Melampyrum nemorosum, Orthilia secunda, Pseudoscleropodium purum, Pyrola chlorantha, Pyrola rotundifolia, Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea.

Šiam buveinės tipui priklauso ne tik natūralūs, bet ir pusiau natūralūs miškai, kurie yra gerai įsitvirtinę, turi išsivysčiusią medyno struktūrą ir miškams būdingą rūšių sudėtį. Šios buveinės pagrindinio ardo medžių (pušies) amžiaus vidurkis neturėtų būti mažesnis kaip 80 metų. Savaiminės kilmės vietinių rūšių medynų amžius neribojamas.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti šalinama susidaranti negyva mediena, kertami medžiai ir krūmai, išskyrus atvejus, kai siekiama atkurti ar palaikyti buveinei būdingą rūšinę sudėtį; negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos; negali būti ardoma miško paklotė, žolių, samanų ir kerpių danga; negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai.

2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos Atlanto, žemyninės ir borealinės strities kopos, apaugusios mišku

UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI

8220 Silikatinių uolienų atodangos

Silikatinių uolienų (molio) atodangos Baltijos jūros krantuose. Pagal geologines jų susiklostymo sąlygas kai kurios gali turėti karbonatų. Paprastai jos neapaugusios induočiais augalais, tik kartais pasitaiko pavienių kserofitų, bet šios atodangos būna gausiai padengtos mikroskopinių dumblių plėvele, plyšiuose pasitaiko samanų. Daugiau žolių dangos randasi, kai atodangų apneša humusingos dirvožemio nuoplovos.

Šiam buveinių tipui priklauso natūralią susiklostymo struktūrą išlaikiusios atodangos.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos; negali būti keičiamas hidrologinis režimas, vykdomi kiti darbai, galintys paskatinti eroziją; negali būti lipama atodangomis ar buveinės kitaip mechaniškai ardomos.

8220 Silikatinių uolienų atodangos Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų

MIŠKAI

9080 Pelkėti lapuočių miškai

Perteklinio drėkinimo plačialapių medžių miškai ant nerūgščios ir rūgščios durpės. Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiuje telkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklauso šlapi juodalksnynai. Juodalksnynuose greta Alnus glutinosa kai kur pasitaiko Fraxinus excelsior ir Betula pubescens. Betula pubescens vietomis gali būti gausesnis nei Alnus glutinosa. Aplink medžių kamienus, kelmus susidaro kupstai (iki 1 m aukščio), tačiau didžiausius plotus buveinėse užima šlapi ir nuolat užliejami plotai. Kupstai paprastai būna apžėlę samanomis, ypač gausiai – žaliosiomis. Dažnai ant kupstų išauga paparčiai (Dryopteris carthusiana, Dryopteris cristata, Dryopteris dilatata). Šlapynėse vyrauja viksvos (Carex acutiformis, Carex appropinquata, Carex cespitosa, Carex diandra, Carex elongata), lendrūnai (Calamagrostis canescens, Calamagrostis neglecta) ir kiti hidrofitai. Pelkėti lapuočių miškai susiformuoja durpių prisipildžiusiuose lokaliuose reljefo pažemėjimuose, taip pat palei ežerus, upes arba apypelkio miškų kompleksuose. Tokiuose miškuose pasitaikanti skirtingo drėkinimo plotų mozaika nulemia augalų bendrijų įvairovę – šlapi juodalksnynai su įsimaišiusiais plaukuotaisiais beržais ir paviršiuje telkšančiu vandeniu sausesnėse augavietėse pereina į bendrijas, kurių medžių ardui būdingi Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior.

Būdingos rūšys. Augalai: Alnus glutinosa, Betula pubescens, Fraxinus excelsior, Quercus robur, Calliergon cordifolium, Brachythecium rivulare, Carex acutiformis, Carex cespitosa, Carex diandra, Carex elongata, Calamagrostis canescens, Calla palustris, Filipendula vulgaris, Fissidens adianthoides, Iris pseudacorus, Lycopus europaeus, Lysimachia thyrsiflora, Lysimachia vulgaris, Lythrum salicaria, Plagiomnium elatum, Plagiomnium ellipticum, Rhizomnium punctatum, Scutellaria galericulata, Solanum dulcamara, Sphagnum squarrosum, Thelypteris palustris. Paukščiai: Grus grus.

Miškai. Šalia upių vagų dėl blogo dirvožemio laidumo kaupiasi drėgmė. Pelkėti lapuočių miškai siejasi su aliuviniais miškais. Aliuvinių miškų medžių ardus sudaro Alnus incana, Alnus glutinosa, Fraxinus excelsior, Ulmus glabra, pasitaiko ir kitų rūšių plačialapių medžių. Šie miškai įsikuria drėgmei laidžiuose dirvožemiuose, todėl juos vanduo užlieja tik laikinų potvynių metu arba jie nuolat maitinami šaltinių vandeniu.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

9080 Pelkėti lapuočių miškai

 

9180 Griovų ir šlaitų miškai

Upelių gilių slėnių stačiuose šlaituose ir griovose aptinkama rūšių turtingų Acer platanoides, Ulmus glabra, Tilia cordata, Fraxinus excelsior miškų, įsikuriančių vidutinio drėgnumo trąšiose ir vidutiniškai derlingose augavietėse ant karbonatingų, drėgmei laidžių priemolio ar molio, kartais žvyro dirvožemių. Šie miškai pasižymi vešliu žolynu, kuriame gausu Aegopodium podagraria, Asarum europaeum, Campanula latifolia, Mercurialis perennis, Pulmonaria obscura, Viola mirabilis. Vykstant antrinei sukcesijai, šios buveinės dažniausiai susiformuoja iš Rhamno-Prunetea klasės krūmynų. Šio tipo buveinės paprastai užima nedidelius plotelius upelių gilių slėnių stačiuose šlaituose ir griovose.

Būdingos rūšys. Augalai: Acerplatanoides, Corylus avellana, Euonymus verrucosus, Fraxinus excelsior, Lonicera xylosteum, Tilia cordata, Ulmus glabra, Aegopodium podagraria, Anemone nemorosa, Asarum europaeum, Campanula latifolia, Campanula persicifolia, Campanula rapunculoides, Campanula trachelium, Conioselinum tataricum, Convallaria majalis, Eurhynchium hians, Eurhynchium praelongum, Hepatica nobilis, Lamiastrum galeobdolon, Melica nutans, Mercurialis perennis, Polygonatum multiflorum, Poa nemoralis, Pulmonaria obscura, Stellaria holostea, Viola mirabilis. Paukščiai: Dendrocopos medius.

Griovų ir šlaitų miškai dažniausiai aptinkami kalvotuose šalies rajonuose, kur yra giliai įsigraužusių upių slėnių ir stačių paežerių šlaitų. Sudaro kompleksus su skroblynais, plačialapių ir mišriais miškais, aliuviniais miškais, paupių guobynais.

Apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas: buveinės užimamoje teritorijoje negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

Parengta vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ ir LR aplinkos ministro 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-389 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ pakeitimo“. [A.U.]

9180 Griovų ir šlaitų miškai liepiniai klevynai (Tilio-Acerion)
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s