Tyrimas | draustinio gyvūnija

Bioįvairovės požiūriu tiriamos kiekvienos sausumos teritorijos gyvūnijos turtingumą geriausiai iliustruoja rastos ir inventorizuotos vabzdžių (entomologinių tyrimų objektas), paukščių (ornitologija) ir žinduolių (teriologija) rūšys. Tačiau šios teritorijos fauną papildomai praturtina ir jos ribojimasis su Baltijos jūra. Netoli pakrantės jūroje gyvena ar migruoja keliolika vertingų verslinių žuvų rūšių: lašiša, šlakis, stinta, menkė, plekšnė ir kt. Priekrantės zonoje po vandeniu esantys rieduliai sudaro puikų substratą tiek dumbliams, tiek bestuburiams (o tai – žuvų ir paukščių maistas), tiek ir žuvų nerštavietėms. Smėlėta jūros pakrantė – gera vieta apsistoti ir maitintis įvairiems jūros paukščiams (kirams, antims ir kt.), o rudens ir pavasario migracijų metu tai labai reikšmingas kelias įvairiems tilvikams. Retsykiais poilsiaujantys ar pajūriu vaikštantys žmonės užtinka ir į pakrantę iššliaužusių pilkųjų ruonių. Gulintys tarp riedulių, jie čia yra saugesni ir mažiau pastebimi.

Entomologiniu požiūriu vertingiausios teritorijos dalys yra pajūrio kopos ir brandus miškas – lapuotynas 7 kvartale. Pajūrio kopos ir jų savita augalija sudaro sąlygas gyventi čia ir gana retiems bei į Raudonąją knygą įtrauktiems ir saugotiniems vabzdžiams: mažajai strėliukei, pajūrio šokliui, margajam grambuoliui, pajūriniam stiebinukui ir kt. Šie biotopai yra svarbūs šių rūšių sezoninių migracijų koridoriai. Tuo tarpu šalia esantis brandus ąžuolynas su giliomis, šaltiniuotomis griovomis ir turtinga miško paklote – potencialus ąžuolinio stiklasparnio, šiaurinio verpiko, didžiojo ąžuolinio ūsuočio ir kitų retų vabzdžių gyvenamasis biotopas. Iki šiol netyrinėta, bet tikėtina, kad unikali entomofauna yra apsigyvenusi čia esančių griovų šaltiniuose bei Tydeko upelyje.

Parazitologiniu požiūriu ši teritorija buvo tirta 1998–1999 m. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistų. Virusinį encefalitą pernešančių erkių (Ixodes ricinus) 1, 4, 7 kvartaluose rasta atitinkamai 17,6, 9,3, 28 suaugusių ir nimfos stadijos individų 1 kilometre tiriamo maršruto, o 2 ir 12 kvartaluose bei 10 kvartalo žemutinėje terasoje prie „Žuvėdros“ stovyklos buvo rasta tik pavienių individų.

Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinis – viena iš geriausių atkarpų pajūriu migruojantiems smulkiesiems miško paukščiams. Čia jie randa gausybę maisto (sėklų, vabzdžių, gilių ir t. t.), o jų migracinio kelio nepertveria jokios natūralios ar dirbtinės kliūtys. Paskirais metais čia tiesiog stebėtina riešutinių, kėkštų ir kitų sparnuočių gausa, o žiemojantys juodieji strazdai čia randa panašų mikroklimatą kaip ir Klaipėdos miesto parkuose. 10 ir 12 kvartalų aukštose pušyse beveik kasmet peri pelėsakaliai, o 7 ir 4 kvartalų uoksuose gyvena ir maitinasi juodosios meletos, naminės pelėdos ir kiti reti mūsų krašto sparnuočiai, pajūryje stebimi jūriniai ereliai.

Atsodintas pušynas ar kopos teriologiniu atžvilgiu nėra patys tinkamiausi biotopai įvairiai žinduolių faunai. Čia užregistruota tik 21 gyvenanti žinduolių rūšis. Tačiau pajūryje esantys dzotai gali būti puikus prieglobstis tiek dienojantiems, tiek migruojantiems šikšnosparniams. Tikėtina, kad šioje teritorijoje būtų galima rasti 7–8 dienojančias ar žiemojančias jų rūšis. Daug gausesnė žinduolių fauna rasta 7 kvartale. Senajame jūros krante esančių griovų krantuose išraustuose urvuose gyveno vidutinio dydžio barsukų kolonija, o gretimose olose – lapės. Brandus ąžuolynas su turtingu pomiškiu – tinkamas biotopas miegapelėms gyventi. 1999–2000 m. atliktos medžiojamosios faunos apskaitos duomenimis, čia gyveno 2–3 stirnos, 3 pilkieji kiškiai, 1 kiaunė, 2 lapės. Prie Tydeko upelio stebėti šeško, akmeninės kiaunės, o 7 ir 12 kvartaluose – žebenkšties pėdsakai.

Kukuliškių miško 4 ir 7 kvartaluose rekomenduojama palikti uoksinius medžius ar jų stuobrius, papildomai iškelti inkilus pelėdoms ir kitiems uoksiniams paukščiams. Čia ir gretimuose 5 bei 8 kvartaluose apribojus poilsiautojų lankymąsi ir senose aukštose pušyse iškėlus kelias dirbtinių lizdų platformas neabejotinai galėtų perėti viena jūrinių erelių pora.

Rekreacinę veiklą labiau koncentruoti aplink „Žuvėdros“ stovyklą esančiame 10 miško kvartale. Edukacinei ir gamtos pažinimo veiklai labiausiai yra tinkami Olandų Kepurės kalnas su jūros šlaito skardžiu ir Tydeko upelio slėnis 1 ir 2 kvartaluose. [A.U.]

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s