Tyrimas | draustinio augalija ir grybai

Vertingiausi pajūrio kopų ir kai kurie retesni miško augalai apžvelgti R. Olšauskaitės-Urbonienės „Augalijos apžvalga Girulių pakrantėje. 1999 m.“. Remiantis šiais tyrimais, išskirtos aštuonios atskiros saugotinos teritorijos, kurių didžioji ploto dalis koncentruojasi pajūrio kopose piečiau 2-ojo Kukuliškių miško kvartalo. Čia rastos trys augalų rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, penkios – Rytų Baltijos pajūrio litoraliniai endemikai ir 12 saugotinų rūšių. Kitos retesnių augalų radavietės yra Tydeko upelio žiotyse ir 2, 7, 10 bei 12 kvartaluose.

Didžiąją teritorijos miško dalį sudaro prieš keliasdešimt metų atsodintas pušynas su pavienėmis aukštomis, vyresnio amžiaus aborigeninės kilmės pušimis, kurių kamienų skersmuo pavieniais atvejais artimas net 1 metrui. Jos auga ties Olandų Kepurės kalnu ir į pietus nuo jo besitęsiančioje Litorinos jūros kranto viršutinėje dalyje 2, 4, 7, 10 kvartaluose.

Dendrologiniu požiūriu didžiausią vertę čia turi kadaise atsodintos retesnės ir introdukuotos augalų rūšys: bekotis ąžuolas (Qercus petrea), įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, augantis 4 ir 7 kvartaluose, bukas ir europinis kėnis (4, 7, 10, 12 kvartalai).

Mikologiniai tyrimai Pajūrio regioninio parko teritorijoje buvo atliekami 1997–1998 m., neaplenkiant ir Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio. Iš 238 rastų grybų rūšių daugiau kaip pusė augo ir šioje teritorijoje tiek ant žemės, tiek ir ant trūnijančios medienos. Čia buvo rasta ir labai reta rūšis – Tubaria confragosa. 7 kvartalo ąžuolyne potencialiai galėtų augti ir greta 8 kvartale auganti tikroji raudonpintė, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.

Rekomenduojama imtis papildomų efektyvių retųjų augalų ir grybų rūšių apsaugos priemonių: brandžiame ąžuolyne nevykdyti sanitarinių kirtimų ir palikti savaime nukritusias šakas ar pūvančius medžių kamienus – tai būtų puikus substratas čia augančioms retoms ksilotrofinėms grybų rūšims; apatinėje Litorinos jūros terasoje ir kituose kvartaluose kertamų medžių šakas sukrauti prieškopyje, tuo skatinant smėlio pripustymą ir retų kopų augalų įsitvirtinimą; įgyvendinti kitus specialius retų augalų reintrodukcijos projektus. [A.U.]

Augalų žydėjimo kalendorius

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s