Tyrimas | Memel Nord istorija

MEMEL-NORD – tai vieninteliai tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje. Kaip ir kiti įtvirtinimai, išsidėstę aplink Klaipėdą, statyti 1939 m. tuometinės Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovybės nurodymu. Būtent tais metais, prijungus Klaipėdos kraštą prie Vokietijos, pradedama stiprinti Klaipėdos uosto ir jos pakrančių gynyba. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje, netoli Kopgalio, – MEMEL-SUD (Klaipėda–pietūs), kita – MEMEL-NORD (Klaipėda–šiaurė) – už Girulių, Karklės kaimo Kukelbrodės vietovėje.

MEMEL-NORD bateriją sudaro du tarpusavyje nesusisiekiantys artilerijos blokai, tarp kurių stovi ugnies valdymo postas su tolimačiu. Kiek atokiau nuo kranto, dabartinės stovyklos teritorijoje, yra nedidelė elektros jėgainė, šaudmenų sandėlis ir kareivinės. Ugnies valdymo postas anuomet nebuvo taip akivaizdžiai pastebimas. Jį beveik iki viršaus gaubė smėlio kopos, o jūra buvo daugiau nei už šimto metrų. Plytinis antstatas atsirado baterijoje įsikūrus sovietų pasieniečiams jau gerokai po karo.

Memel Nord pastatų schema

Iš pradžių tai buvo priešlaivinė baterija, turėjusi apsaugoti pakrantę nuo įsiveržimo iš jūros pusės. Tačiau šios funkcijos neprireikė, mat visa pakrantė netrukus priklausė vokiečiams, ir įrengimai buvo perkelti į Norvegiją. Paskui baterija buvo performuota į priešlėktuvinę ir aktyviai naudota. Vienu metu įtvirtinimuose budėdavo po 50 karių, jie kas pusdienį keisdavosi. Kariai gyveno patogiai – turėjo elektrą, dušus, karštą vandenį, tualetą, pagamintą iš porceliano. Karinė bazė buvo visai šalia, dabartinės „Žuvėdros“ stovyklavietės teritorijoje. Ten buvo gaminamas ir maistas.

Klaipėdos krašte 1939 m., pagal kovų logiką, į kraštą kartu su laivyno Kriegsmarine daliniais įžengė ir oro bei sausumos kariuomenei pavaldūs ir juos nuo oro atakų pridengiantys priešlėktuvinės artilerijos daliniai. Tad jau 1939 m. pavasarį Klaipėdoje buvo pastatytos kranto ir priešlėktuvinės artilerijos Flak baterijos; apie tai pranešdavo Lietuvos ir Lenkijos žvalgai. Pagal W. von Harniero schemą, nuo priešlėktuvinės artilerijos baterijų egzistavimo pradžios jose dislokuoti jūrininkų daliniai buvo ginkluoti 10,5 cm kalibro pabūklais.

„Götzhofen“ priešlėktuvinės baterijos kariai
Kapitonas leitenantas Bernhardas Sperlichas (Bernhard Sperlich) vadovavo „Götzhofen“ baterijai
Priešlėktuvinės baterijos pabūklai

Fortifikacijos objektų statybos pradžia paminėtina trumpoje P. Žostautaitės monografijoje apie Klaipėdos uostą. Autorė teigia, kad „praėjus vos keturioms dienoms po krašto prijungimo, uoste buvo įbetonuotos keturios jūrų pakrančių apsaugos baterijos, priešlėktuvinės apsaugos pabūklai, pašaliniai asmenys nebuvo prileidžiami net iš tolo“ (Žostautaitė, 1990).

Aptardamas padėtį Klaipėdoje po Reicho aneksijos, S. Mikuliczius nurodo, kad jau 1939 m. kovo 24 d. Klaipėdos uostas tampa tvirtove, įvardija naujosios tvirtovės komendantus, aptaria kovo 31 d. laikraštyje „Memeler Dampfboot“ pasirodžiusio mobilizacinio skelbimo turinyje nurodoma, kad tuo pat metu pradėti statyti uosto sustiprinimai. 4 km atstumu į šiaurę nuo uosto sumontuoti 27 pabūklai. 1939 m. kovo pabaigoje buvo dislokuoti trys nedideli kranto apsaugos artilerijos junginiai (divizionai) ir priešlėktuvinės artilerijos dalinys.

1939 m. birželio viduryje baterijose prasidėjo didelės pratybos su garsiu ar intensyviu šaudymu į jūros pusę, o pirmoje birželio pusėje jos sustiprintos dar 8 pabūklais.

Klaipėdos Flak ir kranto apsaugos artilerijos baterijų statybos inžinieriaus R. Rolfo teigimu, 1939 m. Vokietijos karinis jūrų laivynas naudojo tipinius planus ir taikė kariuomenės praktikuojamą industrinį statybos būdą – statyba su iš anksto numatytu suplanavimu, apskaičiuotu statybinių medžiagų kiekiu ir numatyta darbo jėga, laiku bei kaštais.

2002 m. vienas artilerinių blokų buvo iš dalies sutvarkytas Pajūrio regioninio parko iniciatyva. Čia buvo įrengta ekspozicija apie parko vertybes, jo gamtą ir istoriją, dalyje bunkerio buvo įvestas apšvietimas, įdėtos durys. Nuo 2009 m. Klaipėdos karybos istorijos klubas kartu su Pajūrio regioniniu parku čia pradėjo kurti muziejų, kuriame siekiama atskleisti šių įtvirtinimų ir Klaipėdos krašto istoriją Antrojo pasaulinio karo metu. Čia pamažu kaupiami eksponatai, susiję su šiais bei kitais gynybiniais įtvirtinimais ir Antrojo pasaulinio karo tematika.

Prie įėjimo į patalpas eksponuojamos dviejų torpedų liekanos, gulinčios ties įėjimu į vieną iš dviejų sutvarkytų artilerijos blokų. Jame įrengta ekspozicija su rastais surūdijusiais šautuvais, granatomis, sviedinių, minų ir bombų skeveldromis. Taip ateiname iki kadaise veikusių ir bombas į bokštelius iš slėptuvės kėlusių liftų. Beje, keltuvai buvo automatiniai. Tik jei jie sugesdavo, kariai naudodavosi specialiomis rankenomis. Sunku patikėti, kad 1939 m. statytuose įtvirtinimuose buvo tiek daug (matuojant tų laikų masteliais) modernių mechanizmų. Čia buvo įrengta net elektros jėgainė, 1944 m. – 12,8 cm kalibro Flak-40 pabūklai, kurių sviediniai skriejo 17 km (iki šių dienų išlikęs pabūklo vamzdis). Beje, vienas Flak-40 numuštas lėktuvas guli jūros dugne.

Baterijoje rengiamos ir „rekonstrukcijos“. Entuziastai persirengia vokiečių ar sovietų karinėmis uniformomis ir bando atkurti Antrojo pasaulinio karo laikų atmosferą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s