Karklininkų gyvenimo nuotrupos. XX a. pirmoji pusė

Pajūrio ruože, nuo Melnragės iki Nemirsetos nuo seno klostėsi savitos žvejų gyvenvietės. Šiame keletą kilometrų nusidriekusiame pajūrio ruože žvejai sodybas ar jų grupes statė gana padrikai. Žmonės kūrėsi prie Cypos, Gaigalupės, Pašaltinio, Rikinės ir Tydeko upelių žiočių ar tarp šių upelių. Apsigyvenusieji ieškojo patogesnių vietų ne tik savo sodyboms, bet ir žvejų valtims.

XVIII a. pabaigoje stambesnė žvejų ir žemdirbių sodybų grupė buvo išsidėsčiusi pietinėje dalyje, ties Olandų Kepure. Į šiaurę driekėsi sodybų ar viensėdžių virtinė. Dažnai jos turėjo savą vardą. Svarbiausia pajūrio kaimo valdų ypatybė buvo jų įvairumas. Pakrante tęsėsi smėlingas, vėjo vis užpustomas ruožas. Atokiau nuo pakrantės driekėsi priemolio laukai, iš kurių ūkininkai gaudavo gerą derlių. Nederlingoje pakrantėje įsikurdavo žvejai. Pačiame pajūryje, tarp žole apaugusių kopų, stovėjo dešimtys mažų sodybėlių su kukliais mediniais ar mūriniais pastatėliais. Jų gyventojai apsieidavo be didesnių ūkinių pastatų, puošnių gyvenamųjų namų. Kiek atokiau nuo jūros kranto tęsėsi stambesnių ar vidutinių žemdirbių sodybos, kurių dalis versdavosi abiem verslais: žemdirbyste ir žvejyba.

Kaime sodybos kūrėsi padrikai, nes nebuvo paisoma kokių nors planavimo direktyvų ar valdžios nurodymų. Naujakuriai susirasdavo patogesnes vietas statiniams, kuriuos statydavo ten, kur jiems atrodė geriau. Tačiau XIX a. antrojoje pusėje pastatų statyba, gyvenamųjų namų remontas galėjo būti atliekamas tik gavus apskrities valdybos leidimą. Taip pat valdžios potvarkiais buvo reguliuojami priešgaisrinės apsaugos, asmens saugumo ir higienos reikalavimai. T. y. šuliniai turėjo būti aptverti, sodyboje privalomas lauko tualetas, šunys pririšti, kiekvienas kiemas privalėjo turėti minimalias gaisro gesinimo priemones, šiaudai ir šienas bei kitos degiosios medžiagos turėjo būti laikomos atokiau nuo gyvenamųjų namų (Prūsų lietuvių balsas, 1921 m. sausio 16 d., Nr. 13).

XIX a. antrojoje pusėje, be tradicinių žvejų sodybų, verslų, veiklų, atsirado naujo tipo pastatų, pvz., XIX a. pabaigoje pastatyta gelbėjimo stotis. XX a. pradžioje kaimas turėjo savo mūrinę bažnyčią (pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis), tris pradžios mokyklas. Veikė pašto agentūra su telefono ir telegrafo skyriais, taupomoji kasa, dveji užeigos namai, parduotuvė. Veikė kalvė, darbavosi trys siuvėjai, du batsiuviai, du dailidės. Tuomet čia gyveno apie 900 žmonių (M. Purvinas. Karklės / Karklininkų kaimas. Voruta, 2010 m. rugsėjo 4 d., Nr. 17).

Turimi statistiniai duomenys iš XIX a. pabaigos rodo, kad Karklininkuose gyveno 747 lietuviai, 25 kuršiai, 18 vokiečių. XX a. vokiečių kilmės gyventojų daugėjo. 1905 m. surašymo duomenimis, 84,2 proc. save įvardijo lietuviais, 125 vokiečiais. Ketvirtajame dešimtmetyje amžininkai pastebėjo, kad iš esmės tai lietuviškas kaimas, kuriame tik 5–6 šeimose buvo kalbama vokiškai (J. Purvinas. Karklininkų kultūrinės būklės vaizdai. Vakarai, 1936 m. balandžio 30 d., Nr. 99).

  1. a. 4-ajame dešimtmetyje tiek visame Klaipėdos krašte, taip ir Karklininkuose stiprinamos lietuviškos pozicijos: kuriamos lietuviškos Šaulių, „Santaros“, Jaunųjų ūkininkų ir kt. organizacijos. Jos rengdavo valstybinių švenčių minėjimus, kitas šventes.

Ypatingas dėmesys skirtas žvejams. Iki Pirmojo pasaulinio karo veikė Vokietijos žvejų draugija su 200 padalinių. Klaipėdos padalinys atstovavo 10 draugijų, viena jų buvo Karklininkuose. Vasaromis nuo XX a. pradžios buvo rengiamos Kuršių marių žvejų regatos. 1934 m. įkurta lietuviška Klaipėdos krašto žvejų ir pelkininkų draugija. Ji rūpinosi ne tik profesiniais žvejų reikalais, bet organizuodavo ir žvejų regatas, kurios paįvairindavo gana varganą žvejų gyvenimą. Karklininkų žvejai įkūrė šios draugijos skyrių, jam priklausė 46 nariai. 1936 m. liepos 4 d. pirmą kartą įvyko pirmoji jūros žvejų regata, kurioje dalyvavo Karklininkų, Melnragės, Girulių, Nemersatės žvejai. Regatos buvo organizuojamos ir vėlesniais metais. 1937 m. rugsėjo 19 d. regata vyko Giruliuose, joje dalyvavo 14 burinių ir 3 irklinės valtys. 1938 m. rugpjūčio 6 d. vėl vyko Karklininkuose (Pirmoji žvejų regata atviroj jūroj Karklininkuose. Vakarai, 1936 m. liepos 7 d., Nr. 155; Pirma tokia šventė Karklininkuose. Vakarai, 1936 m. liepos 8 d., Nr. 156; Mes stovėsime mūsų pajūrio sargyboje. Klaipėdos pajūrio žvejų regata. Vakarai, 1937 m. rugsėjo 20 d., Nr. 217; Žvejų regata ir Santaros laužas Karklininkuose. Vakarai, 1938 m. rugpjūčio 8 d., Nr. 182 – Priedas Nr. 2)

 

Gintaro rinkimas. Gintaras nuo Ordino laikų buvo valstybės nuosavybė ir jo rinkimas reglamentuojamas įstatymais bei potvarkiais. Karklininkuose nuo XVII a. paskirtas pajūrio prižiūrėtojas buvo atsakingas už gintaro rinkimą. Vėliau ši pareiga buvo patikėta seniūnams. Tokia tvarka mažai pasikeitė ir XX a. pirmojoje pusėje. 1930 m. Klaipėdos krašto direktorija išleido naują įstatymo redakciją. Teisę rinkti gintarą turėjo tik žvejai, kurie užsiėmė jūrų arba marių žvejyba. Jiems būdavo išduodamas specialus ženklelis su vietovės pavadinimu, Prūsijos herbu ir numeriu. Karklininkų atveju ženkle buvo įrašyta KöniglischeBernsteinwerke, 300, Karkelbeck. Panašius ženklus su savo vietovių pavadinimais turėjo ir kitų pajūrio gyvenviečių gintaro žvejai. Vienas iš jų yra saugomas kolekcininko Urbono kolekcijoje. Priedas Nr. 3. Gintaras nustatytomis kainomis būdavo superkamas krašto direktorijos paskirtose vietose. Karklininkų punkte ši teisė buvo suteikta Jonui Patrai (Lietuvos keleivis, 1930 m. gruodžio 5 d., Klaipėdos krašto valdžios žinios, 1930 m. gruodis), 1930 metų įstatymas pateiktas Priede Nr. 4. Jis buvo paskelbtas: Klaipėdos krašto valdžios žinios, 1930 m. gruodžio 2 d., Nr. 132.

Žvejų gyvenimo ypatumai.

XX a. pirmojoje pusėje pajūrio gyvenviečių raida vis labiau skyrėsi. Senas žvejų kaimas Melnragė tapo Klaipėdos priemiesčiu ir kurortu. Nemirseta taip pat vis labiau viliojo poilsiautojus. Tik Karklininkai liko savotišku etnokultūriniu rezervatu, išliko tradiciniu ir unikaliu pajūrio krašto žvejų bei laukininkų kaimu.

Per šimtmečius klostėsi savita žmonių bendruomenė, prie kurios pritapo vietiniai laukininkai. Atšiauriame pajūryje žmonės vertėsi savaip, ten jie gyveno kukliau ir taupiau, turėjo ir savų tradicijų, prisiminimų apie skaudžias netektis.

Pajūrio žvejai pasižymėjo stipria sveikata. Neretai į jūrą plaukdavo ir moterys. Ieva Endzinaitė 1937 m. buvo vienintelė moteris žvejė – 27 metų žvejo duktė, išrinkta žvejų draugijos sekretore. Jos tėvas buvo miręs, du broliai paskendo žvejybos metu. Likusi viena ir turėdama seną motiną bei sesutę, jau nuo 16 metų pradėjo žvejoti jūroje. „Aš negalėčiau be jūros gyventi, nors ir didelius pinigus duotų. Jūroje aš jaučiu gyvenimą“, – sakė ji (Vakarai, 1937 m. rugsėjo 21 d.).

Karklininkų žvejų gyvenimą taikliai aprašė Jurgis Gvildys apsakyme „Telaimina aukščiausias jųdviejų tinklus“, kuris buvo publikuotas Klaipėdos dienraštyje Vakarai 1938 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 3 d. J. Gvildys gimė Gvildžiuose, Klaipėdos apskr., mokėsi Tauragės mokytojų seminarijoje, dirbo Lietuvos saugumo policijoje Klaipėdos krašte. Buvo „Santaros“ narys, dalyvavo „Aidos“ draugijos vaidintojų ratelyje. Jo tekstas puikiai atskleidžia gyvenimo pajūryje subtilybes. Visas jo tekstas pateikiamas Priede Nr. 5.

Priedas Nr.5

Puikus senųjų klaipėdiškių, taip pat ir Karklininkų gyventojų, gyvenimo atspindys yra Martyno Tydecko atsiminimai, parašyti lietuviškai (būrų kalba, – kaip jis pats sakė) ir publikuoti Klaipėdos universiteto leidinyje: Martynas Reinholdas Tydekas. Žvilgsnis atgal. Klaipėda, 2008. Jo seneliai buvo Karklininkų gyventojai. Tai autentiškas senųjų klaipėdiškių kasdienybę, architektūrą, verslus atspindintis šaltinis.

Šios ir kitos čia paminėtos ar nepaminėtos senųjų Karklininkų gyvenimo, papročių nuotrupos, aptinkamos senojoje spaudoje, prisiminimuose, galėtų tapti svarbiu pagrindu dabartinės Karklės tapatumo paieškoms ir jį formuojant.

Medžiagą parengė Zita Genienė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s