Karklės Atlasas

Architektūriniai tyrimai

Reklama

Architektūrinė ir urbanistinė Karklės sodybų analizė atliekama siekiant įvertinti ir išgryninti būdingiausius sodybų bruožus ir savybes. Kadangi Pajūrio regione sodybų tipai ir bruožai panašūs, analizei pasirinktos sodybos yra Karklėje, Girkaliuose ir pietinėje Palangos dalyje. Tyrimas vykdomas palyginimo principu, atskirai įvertinant urbanistiką, architektūros bruožus, proporcijas, medžiagiškumą ir ieškoma bendrų sąlyčio taškų tarp sodybų. Remiamasi Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų fakulteto (dabar – Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakultetas) studentų atliktais matavimais.

Sodybų geolokacijos

Sodyba nr. 1. Visi pastatai statyti 1900 metais. Dabar yra trys pastatai: medinis gyvenamasis namas ir du mūriniai ūkiniai pastatai. Gyvenamasis namas – vienaaukštis medinis pastatas, kurio pamatai – lauko akmenų, sienos – lentomis apkalti rąstai, namo vidinės pertvaros taip pat iš rąstų, grindys dengtos lentomis, durys ir langų rėmai mediniai, namo stogas raudonų čerpių. Name yra penki kambariai ir virtuvė. 1990 m. prie jo pristatyta baltų plytų mūrinė veranda. Name gyvena šeši žmonės. Seniausia sodybos gyventoja į sodybą atsikėlė 1948 m., ištekėjusi už sodybos šeimininkų. Sodybos negrįstą kiemą supa tvartas ir kluonas. Abu jie raudonų plytų, akmens pamatus turintys pusantrinio aukšto pastatai, dengti raudonomis čerpėmis. Prie kluono tais pačiais metais pastatyta medinė raudonų čerpių malkinė. Sodyboje buvo ir senovinė jauja, kuri buvo nugriauta vėjo. Dabar išlikę tik akmeniniai pamatai, juose užsodintas daržas. Sodybos kiemo centre yra 1900 m. iškastas žiedinės konstrukcijos šulinys.

Sodyba nr. 2. Dabartiniai sodybos gyventojai į sodybą atsikėlė prieš 70 metų iš Grūšlaukės. Sodyba tuo metu nebuvo įrengta – tebuvo dvejos durys, nebuvo langų. Jie patys sodybą baigė įsirengti – sudėjo langus, pakeitė grindis. Tačiau ir dabar namas yra be patogumų. Pristatyta buvo tik vasaros virtuvė.

Sodyba nr. 3. Sodyba yra prie pat kelio. Joje – penki pastatai: gyvenamasis namas, du tvartai, vasarinė virtuvė ir klėtis. Gyvenamasis namas ir tvartas yra pastatyti 1912 metais.

Sodyba nr. 4. Sodybą sudaro keturi pastatai: du gyvenamieji pastatai, ūkinis pastatas, malkinė. Ūkinis pastatas pastatytas 1920 m., malkinė – 1966 m., gyvenamieji – 1920 m.. Anksčiau buvo vienas gyvenamasis namas, tačiau, pasak gyventojų, atsikėlęs komunistas padalino namą į dvi dalis. Šiuose namuose gyvena šeši žmonės – du pirmajame name, keturi antrajame. Šiuo metu krosnys naujos, langai ir durys perstatyti. Tai buvo padaryta 1965 m. per rekonstrukciją. Seniau šioje sodyboje buvo arklidės ir didžiulis tvartas. Dabar išlikęs tvartas naudojamas pašarinei. Audra nuplėšė visą tvarto stogą, o senos plytos buvo panaudotos kitos statyboms. Kiemo priekyje buvo jauja, nugriauta kolūkio metais. Sodyba pastatyta ūkininko Kero, palikimas keliauja iš kartos į kartą.

SKLYPO PLANAI

Sodyba nr. 1. Teritorijoje yra trys pagrindiniai pastatai, jų išdėstymas formuoja vidinį kiemą. Vyraujanti tipologija – dvišlaičiai stogai. Didelė dalis sklypo – sodas ir daržas, zonuojami prie gyvenamojo pastato. Teritorijoje vandens telkinių nėra, tik šulinys.

Sodyba nr. 2. Teritorija yra du pagrindiniai pastatai – gyvenamasis namas ir tvartas. Pagrindiniai pastatai išdėstyti taip, kad kurtų vidinio kiemo erdvę. Teritorija yra padalinta į dvi dalis: Gyvenamojo namo pusėje yra sutelkti visi daržai ir želdynai, tvarto – tik veja. Teritorijoje vandens telkinių nėra, tik šulinys.

Sodybų nr. 1 ir nr. 2 sklypų planai

Sodyba nr. 3.Pagrindinių pastatų išdėstymas formuoja vidinį kiemą. Už ūkinio pastato yra tvenkinys. Sodas ir daržas blokuojami šalia gyvenamojo namo.

Sodyba nr. 4. Teritorijoje yra keturi pagrindiniai pastatai, jų išdėstymas formuoja vidinį kiemą. Vyraujanti tipologija – dvišlaičiai stogai. Didelė dalis sklypo – sodai, zonuojami prie gyvenamųjų
pastatų. Teritorijoje vandens telkinių nėra, tik šulinys.

Sodybų nr. 3 ir nr. 4 sklypų planai

STATINIAI

Sodyba nr. 1

Sodyba nr. 2

Sodybų nr. 1 ir nr. 2 pastatai

Sodyba nr. 3

Sodyba nr. 4

Sodybų nr. 3 ir nr. 4 pastatai

MEDŽIAGIŠKUMAS

Sodyba Nr. 1. Gyvenamojo namo stogas raudonų čerpių, fasadų apdaila: natūralaus neapdoroto medžio lentos. Pirmame aukšte vertikalus prasislenkantis apkalimas, mansardiniame aukšte – įstrižas apkalimas. Pamatai lauko akmenų su ant jų sudėta raudonų plytų juosta. Langai mediniai, baltos spalvos.

Tvarto stogo danga asbestinė, fasadai raudonų plytų. Pamatams naudoti lauko akmenys. Langų ir durų angos arkinės. Langai balto medžio.

Sodyba Nr. 2. Gyvenamojo namo stogas raudonų čerpių, fasadai dengti natūralaus neapdoroto medžio lentomis. Pirmame aukšte vertikalus prasislenkantis apkalimas, mansardiniame aukšte – įstrižas apkalimas. Pamatai lauko akmenų su ant jų sudėta raudonų plytų juosta. Langai mediniai, baltos spalvos.

Tvarto stogo danga asbestinė, fasadai raudonų plytų. Pamatams naudoti lauko akmenys. Langų ir durų angos arkinės. Langai balto medžio.

Sodyba Nr. 3. Gyvenamojo namo stogas raudonų čerpių, fasadai dengti natūralaus neapdoroto medžio lentomis. Pirmame aukšte vertikalus prasislenkantis apkalimas, namo galuose – horizontalus. Mansardiniame aukšte – vertikalus apkalimas. Pamatai lauko akmenų su eile ant jų statmenai sudėtų plytų.

Sodyba Nr. 4. Gyvenamojo namo stogas dengtas pilku šiferiu. Fasadai – neapdoroto natūralaus medžio. Pirmame aukšte apkalimo kryptis vertikali, su prasislinkimu . Mansardiniame aukšte apkalimas vertikalus, be prasislinkimo. Langai baltais medžio rėmais.
Kluono ir vasaros virtuvės stogai dengti pilku šiferiu. Fasadai – neapdoroto natūralaus medžio. Pirmame aukšte apkalimo kryptis vertikali, su prasislinkimu. Mansardiniame aukšte apkalimas vertikalus, be prasislinkimo. Langai baltais medžio rėmais. Cokolis raudonų plytų.

Pastatų medžiagiškumo fragmentai

IŠVADOS

Sklypo planas. Pastatai vieno aukšto, su mansardiniu aukštu ir dvišlaičiu stogu. Dažniausiai būna trys keturi, statomi taip, kad suformuotų vidinį kiemą. Didžiąją sklypo dalį užima sodai arba daržai, visada būna arti gyvenamojo namo. Vandens telkinių nėra, galimi šuliniai. Pastatų orientacija pasirenkama logistiniu prioritetu.

Statiniai. Itin svarbios proporcijos, dažniausiai 1:2 santykio planas, tačiau beveik visada gyvenamojo namo galinio fasado santykis yra 1:1, stogo kampas 90 laipsnių. Stoge stoglangių ar varnų nėra. Itin mėgstamos verandos ir prieangiai. Statiniai dažniausiai rąstiniai, apkalti natūraliomis neapdorotomis lentomis. Lentų apkalimas vertikalus, su prasislinkimu pirmame aukšte. Antrame aukšte naudojamas įstrižas arba nepraslinktas apkalimas. Stogas raudonų čerpių. Kaminai raudonų plytų. Pamatai lauko akmenų, su eile ant jų pastatytų statmenų plytų. Langų rėmai mediniai, balti. Pagalbiniai pastatai gali būti arba mediniai arba raudonų plytų. Raudonų plytų fasadams būdingi arkiniai langai. Langų elementams būdingos baltos, žalios spalvos.

Apdaila. Visų sodybų pastatų galiniuose fasaduose mansardinis aukštas vizualiai atskiriamas pasitelkiant skirtingus apdailinių lentų apkalimo ritmus ir kryptis. Pirmuose aukštuose vyrauja horizontalus arba vertikalus apkalimas, mansardiniuose aukštuose dailylentės kalamos statmena kryptimi arba lygiagrečiai stogo krypčiai (45 laipsnių kampu). Taip pat segmentiškai naudojamos ir kitos, kontrastuojančios, apkalimo kryptys. Tvartams buvo naudojamas plytų mūras. Angos (langai, durys, vartai) arkinės. Ant lauko akmenų pamatų buvo dedama juosta vertikaliai sustatytų plytų. Tai buvo matoma ir mediniuose pastatuose.

Proporcijos. Lyginant sodybų gyvenamųjų ir ūkinių pastatų proporcijas, galima daryti išvadą, kad gyvenamųjų pastatų fasadų santykis dažniausiai yra 1:1, tai matyti ir plane.
Stogo kampas gyvenamuosiuose pastatuose varijuoja nuo 90 iki 102 laipsnių, ūkiniuose pastatuose – 111–114 laipsnių (tai leidžia geriau funkcionuoti pastatui kaip sandėliavimo erdvei).

Medžiagą parengė Andrius Laurinaitis ir Gerda Antanaitytė

Sodybų siluetai ir bendrinės proporcijos
Reklama

Reklama