Vietos bažnyčios istorija

Iki XIX a. pabaigos didžioji ilgo Karklininkų kaimo dalis priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų parapijai, pietinis galas – Klaipėdos laukininkų bažnyčios parapijai. 1897 m. įkurta atskira Karklininkų bažnytinė apylinkė. 1904 05 15 įkurta Karklininkų parapija. XX a. pr. parapijoje buvo apie 800 tikinčiųjų. Pirmuoju parapijos kunigu paskirtas iš Labguvos apskrities kilęs Eduardas Johannas Drückleris. XX a. pr. parapiją, be Karklininkų, sudarė devyni aplinkiniai kaimai: Dargužiai, Grabiai, Graudušiai, Kalotė, Karklininkai, Nemirseta, Šaipiai ir kt. Dauguma parapijiečių buvo lietuvininkai. Pvz., 1897 m. duomenimis, Karklininkuose lietuvininkų buvo 747, kuršininkų, kilusių iš Kuršo gubernijos, – 25, vokiečių – 18. 1921 m. parapija išaugo iki 1204, 1926 m. – iki 1850, 1936 m. – apie 1 900 narių. Pamaldos laikytos ir vokiečių, ir lietuvių kalbomis. 1931–1934 m. Karklininkuose kunigavo vokietis Kurtas Malzeris, 1934–1935 m. – Gustavas Gilde, 1936–1937 m. – Wilhelmas Reisgies, 1937–1943 m. – Michelis Klumbies, 1943–1944 m. – Helmutas Kemmesies. Jis buvo paskutinis parapijos kunigas, karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją. 1941–1945 m. su pertraukomis kunigavo Karlas G. F.Wessolleckas.

Yra užfiksuota faktų apie lietuvininkų įtaką parapijoje: provokiškomis pažiūromis ypač garsėjęs kunigas Kurtas Malzeris dėl pažado išmokti lietuviškai netesėjimo, pasiskundus parapijiečiams, Klaipėdos krašto gubernatoriaus buvo atleistas iš darbo.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje apgriautoje Karklininkų bažnyčioje po karo įsikūrė sovietinės kariuomenės dalinys, kuris apgriuvusią bažnyčią nuniokojo, vėliau nugriovė. Pamaldos nebevyko. Tikinčiųjų prašymu, 1948 m. sovietinė valdžia įregistravo Karklininkų evangelikų liuteronų bendruomenę. Pamaldos laikytos gretimo iš šiaurės pusės Šaipių kaimo gyventojos Urtės Šiuišelienės name. Po 1958–1960 m. didžiosios emigracijos į Vokietiją bangos Karklininkų evangelikų liuteronų bendruomenė beveik visiškai sunyko. Likę nariai prisijungė prie Klaipėdos lietuvininkų bendruomenės.

Sklypas bažnyčios statybai buvo parinktas Karklininkų kaimo centrinėje dalyje, kur nuo XIX a. antrosios pusės atokiau vienas nuo kito kūrėsi stambesni žemdirbių ūkiai. Sklypas suplanuotas patogioje vietoje: prie dviejų kelių sankryžos, netoli užeigos, kuri stovėjo pagrindinio kelio vakarinėje pusėje, šiek tiek į pietvakarius nuo bažnyčios. Vieta statybai parinkta neapstatytoje teritorijoje. Bažnyčios sklypą iš pietų, rytų, šiaurės supo neapstatytos pievos, iš vakarų ribojo pagrindinis kelias. Šiuo metu tai šiaurės rytinis kaimo pakraštys.

1908 m. pastatyta mūrinė klebonija, pradėtos rinkti lėšos bažnyčios statybai. Krašto evangelikų liuteronų konsistorija paskyrė 10 tūkst. markių, kitos lėšos surinktos iš parapijiečių aukų.

1909-07-19 pašventintas kertinis bažnyčios akmuo. 1910 m. pastatyta raudonų plytų mūro, tinkuotais fasadais bažnyčia. 1911-06-08 bažnyčia pašventinta.

Bažnyčia pagrindiniu fasadu buvo atsukta į kelio pusę, t. y. į vakarus. Palyginus su kitomis XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje statytomis krašto bažnyčiomis (Plikių, Vanagų, Dovilų), Karklininkų bažnyčia buvo nedidelė, kuklios architektūros, dviejų tarpsnių, masyviu bokštu virš pagrindinio vakarų fasado.

Šventorius užėmė erdvaus bažnyčios sklypo šiaurinę dalį. Šventoriaus centre galais į vakarus ir rytus stovėjo bažnyčia. Nuo jos į šiaurės rytus, šonu atsukta į bažnyčios pusę, buvo pastatyta mūrinė klebonija. Į pietus nuo bažnyčios stovėjo ūkinis pastatas. Likusią sklypo dalį į pietus bei dalį rytinio pakraščio užėmė dirbama žemė.

Bažnyčia nukentėjo 1944 m., keičiantis frontams, kai sudegė didžioji dalis Karklininkų šiaurinės dalies sodybų. Senųjų vietinių gyventojų teigimu, buvo apgriautas bokštas, išdaužyti langai. Tačiau pastatas išliko. Po karo 1946 m. apgriautoje Karklės (Karkelbeck, Karklininkų) bažnyčioje pamaldos nebevyko. Ją kartu su klebonija ir ūkiniu pastatu nuniokojo ir pamažu po karo nugriovė Karklės naujakuriai ir apsistojusio sovietinio karinio dalinio kareiviai. XX a. antrojoje pusėje griuvėsiais ir buvusių pastatų pamatų fragmentais paženklinta vieta tapo apleista, apaugo krūmais. Sunykus Karklininkų parapijai, buvusiu bažnyčios likimu niekas nebesirūpino. Be to, tai buvo neįmanoma dėl sovietmečio valdžios ideologinės pozicijos likviduoti, ignoruoti viską, kas susiję su „vokiečių krašto“ praeitimi.

Buvusios Karklės (Karkelbeck, Karklininkų) bažnyčios sklypas istoriniu požiūriu yra viena svarbiausių Karklės kaimo ir Pajūrio regioninio parko (PRP) teritorijos istorinių-memorialinių vietų. Ji susijusi su giliomis lietuvininkų tradicijomis garsėjusios Karklininkų evangelikų liuteronų parapijos XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje veikla.

Nuo 2013 m. Karklės parapija pradėta atkurti. Jau keletą metų vyksta sekmadieninės pamaldos, renkamasi į sueigas bendrai maldai ir bendrystei. Šiuo metu atkurta evangelikų liuteronų bendruomenė ir ją remiantys Karklės gyventojai rūpinasi buvusios bažnyčios vietos tinkamu įamžinimu, šalinami priaugę želdiniai, renkamos šiukšlės ir pan., 2014 m. pastatytas bendruomenės atminimo kryžius, rengiamos pamaldos ir kiti renginiai, planuojama atstatyti ir buvusią bažnyčią.

Medžiagą parengė Arvydas Urbis

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s