Gyvenvietės žemėlapis

Karklės kaimo visos teritorijos plotas yra 990,4 ha ir tai yra didžiausia gyvenamoji vietovė Pajūrio regioniniame parke ploto atžvilgiu. Vyraujantys sklypų plotai senojoje Karklės dalyje (etnografiniame Karklės kaime) – 0,4-1,6 ha. Kitas vyraujantis sklypų plotų dydis (Karklės agrarinės žemės ūkio naudmenos) vyrauja didesni žemės sklypai 2,5-3,5 ha. Patys didžiausi pavieniai sklypai yra 20-49 ha dydžio. Pagal 2001 m. duomenis Karklėje buvo registruota 112 gyventojai, 2011 m. duomenimis – 215 gyv. 2015 m. duomenimis – 255 gyventojų iš jų 220 yra vyresni nei 18 metų. Šiuo metu vidutinis gyventojų tankumas 0,25-0,26 gyv./ha. Arba vienam Karklės gyventojui tenka apie 3,88 ha ploto.

Šiuo metu nėra labai patikimų duomenų apie Karklės gyventojų kaitą. Tačiau didesnė problema yra ta, kad realiai gyvenantys Karklėje asmenys dėl specifinių priežasčių (vaikų prirašymas į darželius ir mokyklas ar pan.) savo gyvenamąsias vietas deklaruoja Klaipėdos mieste, nors realiai gyvena Karklėje.

Pagrindinės Karklės teritorijos atliekamos funkcijos yra turizmo ir žemės ūkio. Turizmo sektorius koncentruojasivakarinėje kaimo dalyje, kuri šliejasi prie Baltijos jūros, o žemės ūkio veiklos vykdomos rytinėje kaimo dalyje kur vyrauja žemės ūkio naudmenos. Karklės pajūrio ruožo teritorija, šiuo metu, yra labiau sezoninio ir trumpalaikio poilsio zona. Karklės turizmo sektorius pasižymi aukštu sezoniniu užimtumo lygio svyravimu, susijusiu su sezoniškumo įtaka turizmo sektoriaus veiklai. Poilsiautojus ši zona traukia savo paplūdimiais, pajūrio skardžiais ir kopomis bei miško parko teritorija.

Didžiausia rekreacinio prioriteto zona šiuo metu yra Karklės kaime, kur yra įsikūrę daugiausiai rekreacines paslaugas teikiančių objektų. Didžioji dauguma rekreacinės paskirties objektų Pajūrio regioniniame parke yra Karklėje, čia bazuojasi svečių bei poilsio namai, kaimo turizmo sodybos, yra turistinių stovyklaviečių (kempingų), pavieniai gyventojai teikia kambarių nuomos paslaugas.

Teritorija yra patogi infrastruktūros prasme atvykstantiems. Nuo Karklės kaimo yra patogiai pasiekiami dauguma gamtos ir kultūros paveldo, taip pat kiti pažinimui skirti objektai Pajūrio regioniniame parke.

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, įvertinus turimą planavimo patirtį bei dabartinę situaciją Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo išskirti dviejų aukščiausio taksonominio rango teritorinių rekreacinių vienetų dalys, vienas iš kurių įvardinamas Lietuvos kontinentinio rekreacinės srities pietinė dalis, apimanti visą pajūrinę savivaldybės dalį tarp Girulių ir Nemirsetos, kurioje Karklės-Girulių arealas turi išreikštą Klaipėdos priemiestinę rekreacinę įtaką.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Pajūrio regioninis parkas priskirtas kaip labai didelį ir didelį rekreacinį potencialą turinčiam Pajūrio rekreaciniam arealui, kuris yra nacionalinės svarbos rekreacinių sistemų dalis. Tačiau dėl konservacinių teritorijų turizmo sektorius koncentruojasi tik į Karklės kaimo pajūrio ruožą.

Karklė didžiąja dalimi būdamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje patenka į specifinių bruožų ir išskirtinių sąlygų urbanistinės plėtros požiūriu turinčią zoną. Skirtingai nuo kitų Klaipėdos apskrities savivaldybių, Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius, taip pat ir kaime nuolat didėja, kas sukuria papildomo būsto poreikį. Klaipėdos rajono teritorija įeina į pajūrio arealą ir ribojasi Baltijos jūros ir Kuršių marių akvatorijomis, turi patrauklius ir skirtingus nuo kitų šalies regionų rekreacinius išteklius. Tokia situacija taip pat papildomai pritraukia investicijas sezoninių būstų arba antrųjų namų plėtrai, kas padidina ir paspartina teritorijų urbanizaciją. Ir pagaliau vienas iš stipriausiai veikiančių rajono teritorijos urbanizacijos veiksnių – stambaus metropolinio centro, Klaipėdos, turinčios labai ribotus teritorinius rezervus, gretimybė. Visos šios sąlygos suponuoja, skirtingai nuo kitų regionų, didesnį urbanizacijos krūvį rajono teritorijai, taigi įtakoja ir Karklės vystymosi tendencijas bei gyventojų poreikius.

Pagrindinis interesų konfliktas, išryškėjęs pastairiaisiais metais – tai vietinių gyventojų poreikis čia statyti ne rekreacinės paskirties, tačiau gyvenamosios paskirties objektus. Išreiškiama gyvenamosios vietos registravimo rekreacinės paskirties sklypuose problema, įvardinant faktą, jog įteisinę žemės sklypą ir statinius jame – kaip rekreacinės paskirties, jie vistiek ten gyvena ištisus metus.

Medžiagą parengė Arvydas Urbis

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s