Medžiagiškumas ir spalvos

MEDŽIAGIŠKUMAS

Karklės gyvenvietės architektūriniuose objektuose (gyvenamuosiuose namuose) vyraujančios medžiagos – būdingos Mažosios Lietuvos regionui: plytos, medinės lentos, tinkas. Asketiškos formos, paprasto, primityvaus silueto, vietinės, natūralios, neapdorotos medžiagos, akivaizdžiai matomomis sintetinėmis priemonėmis, kintančiomis veikiant atmosferai.

  • Molinės natūralių atspalvių čerpės
  • Juodintos medžio lentos
  • Oksiduotas metalas
  • Raudonos molio plytos
  • Natūraliai kintanti mediena – pilkėjanti, samanojanti
  • Faktūrinis tinkas
  • Ažūras

Karklės kaime vyraujančios dangos – iš natūralių, vietoje randamų medžiagų.

  • Medinės lentos – takai į pajūrį
  • Sutvirtintas gruntas – miško keliai
  • Asfaltas – pagrindiniai takai ir privažiavimai automobiliu
  • Smulkūs gludinti akmenys ir smėlis – pajūrio ruožo danga
  • Veja – atvirų rekreacinių zonų danga

Karklės gyvenvietėje esančių objektų (tvorų, mažosios architektūros ir kt.) vyraujančios mežiagos – vietinės, natūralios, neapdorotos akivaizdžiai matomomis sintetinėmis priemonėmis, kintančios dėl atmosferos poveikio.

  • Vytelės – tvoroms, atitvarams, pajūrio ruožui formuoti
  • Medinės lentos – takams, tvoroms
  • Natūraliai kintanti medžio faktūra
  • Žvejų tinklas
  • Apvalūs nedidelio skersmens su žieve rąstai

medziagos2 medziagos1

SPALVOS

Iki Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Vokietijos (1920 m.) buvo naudotos juoda ir balta spalvos. Šios spalvos 1891 m. įteisintos ir potvarkiu dėl žvejų laivų ženklinimo: abiejose laivo pusėse turėjo būti pritvirtinta po juodai dažytą lentelę, ant kurios baltais dažais užrašyta vardas, pavardė, vietovė. Papildoma spalvinė paletė suformuota naudojant gyvenvietėje vyraujančius gamtinius ir architektūrinius elementus. Spalvų gamoje vyrauja šilti žalsvos, rusvos, pilkšvos ir melsvos tonai.

Rekomendacijos:

Pagrindinės rekomenduojamos spalvos – istoriškai paremtos juoda ir balta. Įvedant spalvyną į formuojamą kaimo vizualinį charakterį, spalvas skirstyti į akcentines (intensyvūs, gerai matomi spalviniai tonai, skirti nedidelio ploto svarbiausiems elementams žymėti) ir fonines (prigesinti, ramūs spalviniai tonai, naudojami didžiajai daliai objektų). Siekiant išvengti atspalvių nesutapimo ir nesuderinamo spalvinio triukšmo, naudojant spalvinius tonus vadovautis tiksliais spalviniais kodais. Spalvas klasifikuoti pagal joms priskirtą tipologiją, t. y. išskiriant spalvas, žyminčias infosistemą, architektūrinius elementus, nuorodas ir pan.

spalvos1

spalvos2

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s